Dresdenas: kodėl verta jį pamatyti?

Tai miestas, kurio vardas šiuo metu skamba dažniausiai neigiamame kontekste (dėl didžiausių protestų prieš užsieniečius). Jis labiau asocijuojasi su nacionalistų nei turistų traukos centru.  O be reikalo. Dresdenas – miestas, kurį verta pamatyti. Patikėkite, jis tikrai turi kuo nustebinti: ir architektūros mylėtojus, ir mėgstančius alternatyvų gyvenimo būdą.

Prisipažinsiu, išlipus vėlyvų vakarą iš traukinio ir važiuodama viešuoju transportu į savo nakvynės vietą, bijojau prabilti. O jeigu kam nors užklius mano akcentas? Žinau, skamba kvailai. Bet prisiklausius apie aktyvius ir nedraugiškus užsieniečiams nacionalistų protestus bei jų užpuolius, buvo kiek baugu. Tačiau išgirdusi vietinius kalbant, neramumas susimaišė su vos laikomu juoku. Jų tarmė! Ji skamba taip juokingai ir taip kamietiškai, kad net sugadina gražiausią žmogų J Štai taip prasidėjo mano pažintis su Sachsonijos žemės sostine.

Elbės upė dalija miestą. Viename krante – naujai atstatytas įspūdingas senamiestis. Kitame – alternatyvus ir dėl to labai žavus Neustadt rajonas. Tiesą sakant, dažnai girdžiu, kad daugelis į kitą krantą iš senamiesčio net nepersikelia. O vertėtų. Mano pažintis su Dresdenu prasidėjo būtent čia.

Neustadt rajone verda jaukus gyvenimas. Dienomis čia duris atveria galerijos ir butikai, kuriuose svečius pasitinka patys kūrėjai. Klaidžiokite po vidinius kiemus.

Taip tikrai užklysite į Kunsthofpassage. Net lietui lyjant, jis mane vertė juo žavėtis. Kiekvienas namas (gyvenamasis) – lyg atskiras meno kūrinys, o juos visus jungiančiuose kiemuose – parduotuvytės, restoranėliai ir galerijos.

Turistams skirti puslapiai siūlė užsukti į senąją pieninę. Sakoma, kad tai gražiausia pasaulio pieninė. Skiriamasis jos bruožas – šalia stovintys turistų autobusai ir smalsuoliai būriai. Tiesa, viduje fotografuoti draudžiama, tai nuotraukų turiu tik iš lauko. Tačiau viduje tikrai gražu. Raštais ir piešiniais puoštomis plytelėmis traukia akį.

Nuotr. iš http://www.pfunds.de

Būtent dėl jų pieninė 1997 metais pateko į Gineso rekordų knygą – joje beveik 250 kvadratinių rankomis puoštų plytelių. Anksčiau čia buvo galima įsigyti šviežią ir higienišką pieną, kas anksčiau, pasirodo, nebuvo savaime suprantamas dalykas. Šiandien čia ir restoranas, ir parduotuvė. Tiesa, pastarojoje pieno ir jo produktų įsigyti negalima, bet tuščiomis neišeisite, jei mėgstate rankomis gamintus muilus, šokoladą ar sūrį.

Vakarais jaukios Neustadt gatvės įgauna kitą ritmą. Iš galerijų ir parduotuvių estafetę perima barai. Mano patarimas – šiame rajone geriausia žinoti tris gatves: Alaun, Görlitz ir Louisen. Tuomet naktinė programa bus garantuota.

Antrą viešnagės dieną aš išsirengiau į kitą Elbės pusę. Koks kerintis senamiesčio vaizdas mane pasitiko!

Čia matyti rezindenciniai rūmai, menantys 15 amžių, ir katalikų Katedra. Pastaroji – didžiausas bažnytinis statinys Sachsonijos žemėje.

Katalikų bažnyčia

Rezidenciniai rūmai

Dresdenas – tai lyg feniksas, pakilęs iš pelenų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aviacinės bombos suniokiojo miestą labai skaudžiai – liko stovėti 60 procentų pastatų. Miestiečiams teko paplušėti, kol visi karo suniokoti pastatai įgavo jiems priklausomą išvaizdą. Ilgiausiai – beveik pusę amžiaus – užtruko evangelikų Dievo Motinos bažnyčios (Frauenkirche) atstatymas. Tai svarbiausias miesto simbolis, kuris išsiskiria puošniu barokiniu kupolu.

Dresdeno senamiestis nedidelis. Vienas šalia kito įsikūrę svarbiausi, man lyg vienos šeimos nariai, nes vienas į kitą labai panašūs, miesto statiniai. Jie visi baroko stiliaus atstovai.

Dresdeniečiai didžiuojasi savo operos teatru (Semperoper). Teigiama, kad tai vienas gražiausių pasaulyje.

Zwinger. Šis įspūdingas statinys prieš 300 metų buvo pastatytas kaip oranžerija ir kunigaikščių švenčių vieta. Šiandien kiemo didingumu gali žavėtis kiekvienas. Už įėjimą reikia mokėti tik norinti patekti į vidų. O ten senų paveikslų galerija. Daugiausiai lankytojų pritraukia Rafaelio „Siksto Madona“. Kiti tik dėl jos ir moka 10 EUR įėjimo mokestį.

Kai pamatysite šią 101 metrų ilgumo sieną, išpuoštą Maisnerio porceliano plytelėmis, susipažinsite su visais Sachsonijos valdovais.

Dresdeno turtingieji mėgo puošti savo miestą. Vienas grafas ant Elbės kranto įkūrė sodą. Šiandien jis įtrauktas į svarbiausiųjų lankomų objektų. Dar vadinamas Europos balkonu.

Nuotr. iš http://www.schoenesdresden.wordpress.com

Deja, aš nespėjau pamatyti Dresdeno Mėlynojo stebuklo, mat jis kiek toliau nuo visų turistinių grožybių. O štai vietiniai rekomenduoja jį būtinai pamatyti dėl žavingų atsiveriančių vaizdų. Tai 19 amžiaus pabaigoje statytas tiltas, jungiantis du Elbės krantus ir du miesto rajonus (Blasewitz ir Loschewitz). Be to, jis išvengė Antrojo pasaulinio karo bombų.

Grįžinėdama po visų įveiktų kilometrų į savo laikinus namus Dresdene, pamačiau štai šį jaunuolį  ir pamaniau, jis mano atveju buvo labai taiklus. Su šia strėle pataikė man tiesiai į širdį. Tai gal ji čia ir padirbėjo, kad aš taip apžavėta Sachsonijos žemės sostine.