Pabėgti į tolimiausią Vokietijos salą Helgoland

Helgolando uolos ir pauksciai

Aš tai padariau. Pabėgau. Ir mano pačios nuostabai po trijų dienų pabėgimo, lipant į laivą, taip sunkiai atsisveikinau su šia sala. Jei kas būtų leidę, mielai būčiau likusi kad nors ir dar penkias dienas. Štai ką su manimi padarė Helgolandas, miniatiūrinė, tačiau didelio grožio Šiaurės jūros sala, atitolusi 70 kilometrų nuo Vokietijos. Ją iš tiesų galima apeiti per porą valandą, nes tai vos 3 kilometrai.  Sezono metu – nuo balandžio iki lapkričio mėnesio – tai daro tūkstančiai taip vadinamų dienos turistų. Kasdien jų Helgolande būna daugiau negu vietinių. Saloje gyvena maždaug pusantro tūkstančio gyventojų, o kasdien keturi laivai atplukdina beveik 3 tūkstančius turistų ir po trijų – keturių valandų juos vėl susirenka (pirmyn ir atgal bilieto kaina nuo 50 iki 80 eurų). Beje, viena smagiausių Helgolando atrakcijų – iš laivų, nepriplaukiančių prie krantų, persėsti į valteles. Jomis ir grįžtama į laivus.

Helgolandas is virsaus

Štai tada, kai sala ištuštėja, man ji pati žaviausia.

Dėl keleto priežasčių turistus traukia Helgolandas: laukinis gamtos grožis (apie jį šiek tiek vėliau) ir puiki galimybė pigiai apsipirkti. Šis Šiaurės jūros taškas yra DUTY FREE zona ir čia mokesčių sistema negalioja. Kitaip tariant, jokių pridėtinės vertės mokesčių! Rojus mėgstantiems šopintis!

Helgolando KulturmeileŽinoma, svaigino mane galimybė nusipirkti mėgstamus kvepalus ar prabangios markės suknelę kur kas mažesne kaina. Tačiau labiausiai mane svaigino pats Helgolandas.

Turbūt manęs klausiate, tai ką galima veikti šioje mažoje saloje be palydovo nuobodulio? Tiesą sakant, ir aš maniau, kad jau antrą dieną pradėsiu skaičiuoti valandas, kad mes grįšime į kitą krantą. Tačiau įvyko viskas atvirkščiai. Aš pasijutau tiesiogine prasme pabėgusi nuo visko. Bet kada į traukinį neįsėsi, plaukia tik laivai ir tik popiet. Galima dar skristi lėktuvu, tačiau mažame lėktuve (dideli neskraido – per mažas oro uostas) paprastai laisvos vietos, abejoju, ar rasi. Net pėsčiomis nepareisi iš Helgolando. Belieka tik atsipalaiduoti ir viską daryti lėtai. Ir tik lėtai. Čia niekur nepaskubėsi.

Helgolando toliaiO gal čia mane taip paveikė jodo ir deguonies vonios? 🙂 Sakoma, kad Helgolandas jų gausumu pralenkia visą Vokietiją. Iš tiesų, ši sala vokiečiams priklauso tik šiek tiek daugiau nei 100 metų. Kažkada čia karaliavo danai, tuomet čia šeimininkavo britai, kol vieną dieną (1890 m.) vokiečiai nusprendė išmainyti jiems priklausančią Madagaskaro salą į Helgolandą. Visada ji traukė visus dėl savo ypatingo sveiko oro, dėl saulėtų dienų,  kurių čia, sakoma, beveik 2000 valandų per metus, dėl šilto klimato, kurį įtakoja Golfo srovės. Dėl tokių gerų oro sąlygų čia visada gerai jautėsi ir jaučiasi ne tik laukiniai paukščiai ir gyvūnai, bet ir ypatingi reti augalai – šioje saloje jiems sušalti negresia.

Laukinė gamta kiekvienu metų laiku į Helgolandą traukia jos mylėtojų būrius, apsiginklavusius pačia geriausia fotoamunicija. Helgolandas fotografaiSako, įspūdingiausia saloje pavasarį. Ir ši tiesų, tuo teko pačiai įsitikinti. Tai poravimosi ir perėjimo metas. Įspūdinga stebėti ne tik kone ranka paliečiamą laukinės gamtos gyventojus, bet ir tai, kas vyksta aplink juos. Jausmas, kaip ant raudono kilimo. Tiek objektyvų tik ne į žymias asmenybes, o į Helgolande karaliaujančius jūros paukščius.

Ant raudonų salos uolų puikiai jaučiasi Lietuvoje nematomi laibasnapiai narūnėliai (forma panašūs į pingvinus) ir šiauriniai padūkėliai, vieni didžiausių jūrinių paukščių.

Pauksciai padukeliai

Helgolando ornitologai teigia, jų čia kasmet apie 10 tūkstančių porų.

Helgolando ruoniaiO persikėlus į kitą – kopų – salą savo akimis matai ant kranto tinginiaujančius ruonius. Nepažeidžiant laukinė gamtos taisyklių, juos stebėti galima ne mažiau nei per 30 metrų.

Helgolando sala mažytė, tačiau matė ir patyrė labai daug. Per abu pasaulinius karus sala buvo naudojama kariniais tikslais (kaip karinė bazė), dėl ko Helgolando gyventojai privalėjo palikti savo namus. Naciai kopų saloje įrengė oro uostą (kuris veikia iki šių dienų), o pagrindinėje saloje pasirūpino bunkeriu. Tai tapo puikiu taikiniu anglams. Baigiantis antrajam pasauliniui karui, jie salą visiškai subombardavo. Tačiau Helgolandas išliko. Tvirtas. Numušta buvo tik pietinė salos dalis. Britai dar čia toliau vykdė karinius mokymus, kol vieną dieną (1950 m.) į salą atplaukė du vokiečiai studentai su Vokietijos ir Helgolando vėliavomis. Reikalavimai buvo aiškūs – anglai turi palikti šią salą. Kantrybės šiek tiek prireikė, tačiau planas pavyko – 1952 metais kovo 1 dieną Helgolandas, galima sakyti, gimė naujai. Nuo tos dienos saloje vėl pradėjo Helgolandaspulsuoti gyvenimas.  Žinoma,  karų pėdsakų matyti. Matyti, kur krito bombos. O po tokio jų lietaus, sala tapo triaukštė: viršutinioji, vidurinioji ir apatinė sala.

Nepaisant visų niūrių etapų, į salą grįžo ne tik žmonės, bet ir laukinės gamtos gyventojai. Dėl to svečiuojantiems Helgolande, tikrai yra, ką nuveikti: paukščius stebėti su ornitologais, kopų saloje vaikščioti su gamtininkais, besidomintiems istorija – apsilankyti bunkeryje ar su vietiniais gidais apeiti salą. Arbe tiesiog kvėpuoti ypatingai sveiku oru. Čia net automobilių nėra! (Tik vos keletas su išimtimi). Visi kiti važinėjasi elektra varomais, į žaislinius panašiais automobiliais 🙂

HelgolandasŽinot, nors aš buvau net (man tai – tik) tris dienas, tačiau aš nespėjau visko pamatyti. Mat viską dariau taip lėtai, kaip turbūt dar niekada to nedariau. Dėl to, kad vis dar yra, ką pamatyti, ir dėl to, kad man patiko atostogauti labai lėtai, žinau, kad aš dar tikrai grįšiu į šią salą.

P.S. Bet tikrai, Helgolande, ką tu su manimi padarei? 🙂

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s