Atostogauti ant ratų, niekur nevažiuojant

ippMatyti vokiečius, keliaujančius po Europą su namais ant ratų, įprastas vaizdas. Man tai netgi tipiška vokiška. Tačiau negalėjau savo akimis patikėti, kai Hamburge pamačiau milžiniškus plotus su kemperiais, kurie turbūt niekada taip ir neriedėjo vokiškais autobanais. Tie, kurie neturi automobilio, bet labai nori namo su ratais, arba tie, kurie negali sau leisti išvažiuoti atostogauti, tačiau nori pabėgti iš miesto, įsigyja ne kolektyvinį sodą, kas taip pat mėgstama Vokietijoje, o kemperį ir išsinuomoja žemės plotą. Garantuotos atostogos toli nuo kasdienių rūpesčių. Bet su savomis taisyklėmis ir kartais ne visada pačiais maloniausiais kaimynais. Tokį atostogavimo būdą dažniausiai renkasi pensininkai ir iš socialinių pašalpų gyvenančios šeimos. Arba jaunimas. Per mėnesį ši „sodyba“ kainuoja apie 50 eurų.

Dominykas ir Norina – jauna, kiek pankiška pora. Neturi automobilio, bet turi kemperį.  Norina – šveicarė, ir Ciuriche gyveno ji pusę metų savo automobilyje ant ratų. Persikėlusi gyventi į Hamburgą, atsivežė jį su savimi. Ir, žinoma, pasirūpino, kad jis rastų tinkamą vietą. Ne kur nors stovėjimo aikštelėje, o ten, kur tik kemperiai stovi. O jeigu nusprendei turėti ten savo oazę, turi pripažinti ir taisykles.

Aš jums sakau, ten patekus, pasijunti, kaip atskirame mieste: šurmuliuoja, skamba muzika, nebūtinai atitinkanti tavąjį muzikinį skonį, kvepia šašlykais. Kai kurie taip įsikūrę, kad nė nematyti, kad čia kažkas kemperyje gyvena. Jie apstatyti papildomais statiniais, apželdinti gėlėmis, kažkas net lauko krosnį pasistatęs. Juk reikia jaustis kaip namie, ypač, jei čia leidi visas dienas nuo pavasario ir rudens.

Toks gyvenimas verda tik sezono metu. Hamburgo ilgalaikiuose kempinguose gyventi negalima (ši taisyklė galioja ne visose Vokietijos žemėse). Nori praustis? Į tualetą? Teks eiti į atskirą namuką, nes tik jame yra įvesta kanalizacija. Tarp 13 ir 15 valandos geriau ten nesiveržti –  tuo metu ten vyksta valymo darbai. Šias dvi valandas geriau išvis nebandyti kelti balso ar pagarsinti muziką – tai ramybės laikas. Ir nebandyk eiti prieš taisykles – sulauksi nemalonumų ne tik iš kaimynų, bet ir iš nuomotojo.

Su taisyklių nesilaikymu teko Norinai ir Dominykui susidurti. Laiku nenupjovė žolės – pamatė kaimynai – teko aiškintis nuomotojui ir paskubomis vykti iš miesto jos pjauti. Norina pasakoja: atsibodo tokia kaimynystė, dėl to susiradome naują sklypą. Tačiau čia kitos bėdos. Aplink triukšmingi kaimynai. „Jiems taisyklė triukšmauti iki 22 valandos labai dažnai negalioja – jie čia sklypus nuomojasi 10 metų ar daugiau. Jei esi naujokas, esi stebimas po didinamuoju stiklu“, – šypsosi mergina. Ne tik nuo smalsių akių, bet ir dėl to, kad taip reikia, teko ir tvorą pasistatyti.

Nors vis tenka laikytis griežtai kartais ne visada suprantamų taisyklių, Norina ir Dominykas bei jų draugai mėgsta šią vietą. Vos už 10 minučių pėstute – ežeras. O ir galimybė pabėgti iš miesto juos žavi. „Man tikrai visada čia atvykus prasideda atostogos“, nuoširdžiai sakė Dominykas. Ir žinote ką, nuoširdžiai tikiu tuo.

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s