Sala Sylt: ten, kur dangus ranka pasiekiamas

Kad jūs žinotumėte, kaip aš dievinu salas! Vis dar sunku pasakyti, kodėl. Dar pati to neišsiaiškinau. Bet greičiausiai vien žinojimas, kad kokiame krante bebūčiau, galiu pasakyti – aš sėdžiu ant pasaulio krašto. Tad man, salų dievintojai, Hamburgas – tobula vieta gyventi: tiek Šiaurės, tiek Baltijos jūra nutolusios vos per 100 kilometrų.

Hisilicon K3
Štai toks dangus mane pasitiko / Asm.nuotr.

Šįkart pasaulio krašto ieškojau (ir jį radau!) Sylt saloje (tarti Ziult). Žinote, dar niekada taip arti nemačiau dangaus, kaip ten. Jis man, rodos, buvo ranka pasiekiamas. Debesimis pasipuošęs dangus mane pasitiko jau važiuojant į pačią salą. Reikėjo tik atidaryti traukinio langą ir vieną debesį būčiau nugriebus. Ir niekas tikrai nebūtų pastebėjęs.

Sylt sala vadinama Šiaurės jūros karaliene. Šį titulą jai galima suteikti už nemažą saują jos išdidžių išskirtinumų. Visų pirma, ji – didžiausia Šiaurės jūros sala. Vienintelė sala (šioje jūroje, Vokietijoje) turinti kelią, jungiantį su sausuma. Be to, kas septintas kvadratinis Sylt metras yra rezervato teritorija, kas trečias – priklauso gamtos draustiniui. Kitaip tariant, daugiau nei pusė salos yra saugoma.

Kyšantys šiaudiniai stogai - įprastas Sylto vaizdas
Kyšantys šiaudiniai stogai – įprastas Sylto vaizdas

Gal būtent dėl visų šių karališkų ypatybių ją taip mėgsta turtingieji ir Vokietijos įžymybės, kurie čia įsigiję vasarnamius. Kai kurios vietovės (Sylte iš viso yra 12 vietovių) žinomos tik kaip turčių oazė, pvz. Kampen. Penkių žvaigždučių restoranai, penkių žvaigždučių žmonės ir namai. Sakoma, kad čia nėra nei vieno vietinio, gyvenančio visus metus. Mat visi namai – didžiai pasipuošę nendriniais stogais – namais tampa tik atostogų metu. Vis tiek neverta šios vietos aplenkti, nes Kampen gamtovaizdis ir pakrantė verti apsilankymo.

Sylte buvo statomas ir kino filmas „Ghostwriter“. Girdėjau, kad fanai važiavo ieškoti filme matomo namo pasižiūrėti. Be reikalo. Namas buvo pastatytas tik filmui. O be to pagal savo modernumą jis net netiktų prie salos namų architektūros. Tačiau esu tikra, kad didieji ieškotojai, nors ir neradę namo, atvykę į Syltą nepasigailėjo.

Sylto vakarinėje dalyje beveik 40 kilometrų smėlėto kranto. Juo vaikščioti dieviška. Ne tik dėl vaizdų. Mėgstantiems būti vieniems, šios pakrantės tam tobulai pritaikytos. Yra tokių vietų (dažniausiai tarp miestelių), kur pirmą žmogų sutiksi tik po gero pusvalandžio pasivaikščiojimo. Visą laiką esi tik tu, debesys, jūros bangos, smėlis ir gamtovaizdis.

Smėlis, dangus, očianti jūra, saulė - vakarinė salos pakrantė
Smėlis, dangus, očianti jūra, saulė – vakarinė salos pakrantė
Vatų jūra - balomis pasiuošės Šiaurės jūros dugnas
Vatų jūra – balomis pasiuošės Šiaurės jūros dugnas

Rytinėje dalyje viliojanti Vatų jūra (vok. Wattenmmer). Ją galima pamatyti du kartus per dieną, kai atsitraukia Šiaurės jūra. Tuomet jūra moja iš labai toli ir prie krantų matomi dideli išsausėję jūros plotai. Vaikščioti tokiu dugnu galima, tik Sylte tai vieniems daryti draudžiama, nes tyko nemažai pavojų: ne tik patiems, bet ir gamtai. Nekaltai telkšančios balos gali iš tiesų būti labai gilios. O svečiuojantis gamtoje reikia dažnai laikytis jos taisyklių, kurias ne kiekvienas žino. Juk tai viena mėgstamiausių migruojančių paukščių susitelkimo vieta, milžiniška augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Bet apie tai aš parašysiu kitą kartą. Bet kokius atveju su vietiniu gidu ši problema išspręsta, o ir žinių bagažas bus papildytas. Be to, garantuotas jausmas bent trumpam tapti bibliniu Moze ir vaikščioti jūros dugnu 🙂

DSC_0030

Iš tiesų, ne viską spėjau Sylte pamatyti. Turėjau tik dvi dienas. Žinoma, labai norint, daugiau ar mažiau, galima kur kas

Jei ne karts nuo karto pravažiuojantis dviračiu žmogus, būčiau pagalvojusi, esanti Marso kanjonuose :-)
Jei ne karts nuo karto pravažiuojantis žmogus, būčiau pagalvojusi, esanti Marso kanjonuose

daugiau per tokį laikotarpį pamatyti. Saloje, kurios dydis beveik 100 kvadratinių kilometrų ir kurioje gyvena apie 20 tūkst.gyventojų, kursuoja autobusai įvairiausiomis kryptimis. Net tiems, kurie sėda ant dviračių ir vis dėl to turi pripažinti, kad neįvertino savo jėgų, autobusai turi specialius dviračių laikiklius. Man išbandyti to nereikėjo 😉

Pažinti šią salą dviračiais tiesiog tobula. Dviračių takų netrūksta. O ir jų nuoma nesikandžioja – dienai pasivažinėjimas kainuoja 6 eurus. Nuo šiaurinės Sylto dalies (List) iki pietinės (Hörnum), teigiama, numinti galima per keturias valandas. Mes gyvenome pagrindiniame ir centriniame salos mieste Westerland¸tad pasirinkome tik viena kryptį – patraukti į pietus. Pasiekėme pietinį pasaulio kraštą, o kadangi oras mus tiesiog lepino, tai mojavome ir kitoms, aiškiai matomoms Vokietijos saloms – Amrum ir Föhr. Iš čia kursuoja ir laivai į šias salas.

Tolumoje matyti salos Föhr krantai
Tolumoje matyti salos Föhr krantai

Mielai dar būčiau aplankiusi šiauriausią ne tik Sylt, bet ir pačios Vokietijos vietą – List. Jei giedras oras, ten matosi Danijos krantai. Mielai dar būčiau pasivaikščiojusi pakrantėmis, kur pasitinka raudonieji ir baltieji šios karališkos salos klifai. Nemačiau aš pačių seniausių Sylto vietovių rytinėje salos dalyje, kur seniau gyveno tik kapitonai. Bet ko man čia liūdėti. Tiesiog žinau, kad man tiesiog būtina dar sugrįžti. Ir kitą kartą grįšiu su supakuotu minkštučiu debesimi 😉

DSC_0128

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s