Į suaugusiųjų pasaulį atveda įšventinimas

Lietuvoje vaikų brandą tėvams liudija mokyklos išleistuvės. Kitiems svarbus žingsnis yra jų Pirmoji Komunija. Buvusioje Rytų Vokietijoje yra kitą šią reikšmę turinti ceremonija – tai įšventinimas į suaugusiuosius.

Būti įšventintu į suaugusius komunistinėje Vokietijos dalyje reiškė atvertas duris į geresnį mokslą ir į geresnes profesines galimybes. Šiandien tokių prievolių nėra. Tačiau, net ir susijungus Vokietijai, ši šventė buvusiose Vokietijos Demokratinės Respublikos (toliau – VDR) žemėse paaugliams vis dar labai svarbus jų gyvenimo įvykis.

Oficialiai į suaugusiųjų pasaulį
14-metei Vanessai šis gegužės šeštadienis buvo ne toks kaip visi. Nuskambėjęs žadintuvas pusę septynių ryto jos nesupykdė ir nesuerzino.

14-metė Vanessa Hall prieš įšventinimą / Autorės nuotr.

Kabanti jau paruošta raudona puošni, kelius siekianti suknelė ir aukštakulniai bateliai tik patvirtino: šiandien ji bus oficialiai priimta į suagusiųjų pasaulį. Iki vienuoliktos valandos, kai prasidės ceremonija, dar reikia nemažai padaryti. Kirpykloje jos jau laukia kirpėja, namie – teta, pažadėjusi ją padažyti ir, žinoma, tėvai, kurie jau ruošiasi šventinei vakarienei. Pasveikinti Vanesos susirinks būrys giminaičių ir draugų. Pusvalandį prieš renginį pačiame Švėryno centre paauglė su savo šeima ir seneliais jau mindžiukuoja prie salės įėjimo. Ir ne jie vieni. Be jos šiandien oficialiai į suaugusiųjų tarpą bus pasveikinti dar 60 paauglių. Maždaug tiek pat jau salėje, atsiima savuosius diplomus.
Vanesos jaudulys su kiekviena minute auga. Šiandien ji – visų dėmesio centre. Tačiau kur kas labiau už savo dukterį jaudinasi jos mama. „Tai diena, kai supranti, kad tavo vaikas palieka vaikystę“, neslepia Cornelia Hall. Įšventinimas į suaugusius tapusi jų šeimos tradicija. Pasveikinti oficialiai, pradėjus suaugusiojo etapą, buvo ne tik ji ir jos vyras, bet ir jų tėvai. Daugelio vokiečių manymu, ši šventė komunistinių laikų renginys. Tačiau šios iniciatyvos pradžia siekia kur kas ankstesnius laikus.

Tradicija ateistų vaikams
Viskas prasidėjo Vokietijoje prieš daugiau nei 150 metų. Žmones pradėjo erzinti bažnyčių dogmos, popiežių nurodymai, nelygybė. Tarp jų buvo ir demokratas, evangelikų pastorius Eduardas Baltzeris, kuris vėliau išgarsės dar ir kaip pirmasis Vokietijos vegetarų bendruomenės

Įšventinimas į suaugusiuosius komunistinėje Vokietijoje / Nuotr. iš http://www.wikipedia.org

įkūrėjas. Jis, nusivylęs bažnyčios piktnaudžiaujama galia, nusisuko nuo jos ir subūrė antireliginę bendruomenę. Netrukus iš šios iniciatyvos gimė dar viena – jaunuolių įšventinimas į suaugusius. Tarsi atitikmuo katalikų komunijai ir liuteronų konfirmacijai. Tai buvo 1852 metai. Tiesa, ši šventė iš pradžių buvo vadinama laisvąja komunija. Tačiau sukilo ir taip naujais vėjais nepatenkinta katalikų bažnyčia,  ir pavadinimo buvo atsisakyta.  Jugendweihe tapo ypatingai darbininkų klasės vaikų svarbia švente. Dažnai keturiolikos jie baigdavo mokyklą ir pasukdavo profesiniais kelias. Šeimos tiesiog neišgalėdavo vaikus leisti į mokslus. Todėl ši priėmimo į suaugusius šventė jiems buvo svarbus parengimas naujajam svarbiam gyvenimo etapui. Istorijos, gamtos mokslų, lytinio švietimo, etikos kursai– tai būdavusios temos, kurias prieš įšventinimą reikėdavę išklausyti kiekvienam jaunuoliui. Iki nacionalsocializmo režimo šis renginys išgyveno ypatingai pakylius metus. Net jei ir vis dažniau tekdavo girdėti, esą tai bolševikų sugalvota ir propoguojama šventė, dalyvaujančių šiame procese skaičius tik augo. Tačiau, kol dar pūtė laisvės vėjai, kiekvienas gyveno pagal save. Viskas pasikeitė, perėmus Adolfui Hitleriui valdžią į rankas. Įšventinimo ceremonija, net jei tai ir nebuvo religiniais pagrindais organizuojamas renginys, buvo prilyginama politinei išdavystei. Visiška tyla truko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Naujasis etapas
„Būti įšventintiems mums reiškė vieną – nuo šiol mokytojai kreipsis į mus jūs“, savo prisiminimais dalijosi Cornelia ir Sven Hall, gimę ir augę Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Bet tai buvusi ne vienintelė priežastis. Net jei sudalyvauti šiame renginyje tekdavę privalomai, net jei prieš gaunant diplomą tekdavę prisiekti gerbti ir mylėti Tėvynę, šios šventės jaunuoliai laukdavo. „Po jos mums leisdavo oficialiai gerti“, šypsodamasis pasakoja Sven Hall. Ar leisite dukteriai po šventės paragauti alkoholio? „Šampano tai tikrai“.
Iki tol, kol VDR valdžia pripažino įšventinimo į suaugusius renginį, užtruko. Atėjus komunistams į valdžią padalintoje rytinėje šalies dalyje, renginys vėl buvo uždraustas. Tačiau neilgai. Valdantieji suprato, jei draudžiama bažnytinė veikla, šventė jaunuoliams reikalinga. Jei ne komunija ir ne konfirmacija, tai įšventinimo į suaugusius ceremonija jų reikalavimus atitiko geriausiai.  Be to, ją buvo galima pakreipti ir panaudoti savais tikslais. Dalyvaujančiųjų skaičius kasmet augo. 1985 metais siekė 97 procentus. Tuo tarpu Vakarinėje šalies dalyje ši tradicija buvo gerokai nublankusi.
Šiandien taip vadinamose naujose Vokietijos žemėse įšventinimo į suaugusius šventė vis dar labai svarbi. Net jei tai ir nebeprivaloma šventė. Nesikeičia ir dalyvių amžius – suaugusiojo diplomą gauna aštuntos klasės mokiniai. „Tai labai svarbus jaunuolių tarpsnis“, skuba sprendimo paaiškinti Konny G.Neumann, organizacijos „Jugendweihe Deutschland“ prezidentas. „14-os jie jau gali laisvai pasirinkti religiją, o taip pat jie jau gali būti baudžiami“.
„Bet aš tai tikrai nenoriu, kad mokytojai nuo šiol į mane kreiptųsi jūs“, sako keturiolikmetė Vanesa. Šios tradicijos ir nebeliko. Kaip ir nebereikia prisiekti Tėvynei. Liko tik, prieš gaunant susuaugiosjo diplomą, galimybė sudalyvauti skirtinguose kursuose. Vienose Vokietijos žemėse jie privalomi, kitose – ne. Ši tradicija šiandien privačių žmonių iniciatyva, valstybė jos neremia. Kiekvienas jaunuolis už šią šventę susimoka apie 90 eurų.
Šiemet visoje Vokietijoje į suaugusiųjų ratą bus pasveikinti 35 tūkstančiai jaunuolių. Šventės dalyvių skaičius, anot organizacijos „Jugendweihe Deutschland“ atstovo, auga ir vakarinėse Vokietijose žemėse. Priežastis –  vis daugiau žmonių palieka bažnyčią. Neuždrausta suaugusiojo gyvenimo etapo švęsti ir jaunuoliams, priėjusiems komuniją ar konfirmaciją.

Tapti suaugusiuoju
Švėryno centre esančioje salėje, pilnoje susirinkusiųjų, pasigirsta šventinė muzika. Žiūrovai stojasi. Į salę žengia svarbiausieji šventės dalyviai – išsipuošę 14-mečiai. Šiandien jie oficialiai bus pasveikinti į suaugusiųjų pasaulį. „Ar tampama suaugusiuoju per vieną dieną?“, nuo scenos klausia savo kalboje K.G.Neumann. Vanesa ir šalia jos sėdintys draugai, lyg susitarę, purto gavą. Jie žino, pirmadienį vėl reikės į mokyklą, vėl laukia namų darbai. O ir tėvai nesiliaus priekaištavę, jei netiks jiems jų apranga, nesutvarkytas kambarys ar jei ne laiku grįš namo. Ir vis dėl to ši šventė jiems ir jų šeimų nariams ypatinga. „Stebėjau savo dukrą scenoje ir prieš akis iškilo svarbiausios akmirkos: gimimas, pirmos dienos darželyje, mokykloje, o dabar ji stovi ties suaugusio žmogaus slenksčiu. Labai jaudinantis momentas“, po šventės prisipažins Vanesos mama Kornelija. Pačiai šventės dalyvei širdis virpėjo, lipant į sceną ir girdint savo vardą. Štai tą akimirką įteiktas diplomas, sveikinantis su naujuoju gyvenimo etapu, lyg ranka nuėmė nuo visų jaunuolių šventinę įtampą. Skambant muzikai, jie atsipalaidavę lingavo į taktą ir plačiai šypsojosi. Nuo šiol jie – jau nebe vaikai, o suaugusiojo pasaulio dalis, pradedanti dairytis savo gyvenimo kelio.

Mano straipsnis publikuotas dienraščio “Lietuvos rytas“ priede “Rytai-Vakarai“
2018 06 02

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s