Goslar. Harco kalnų širdadaužis

Kai nuotraukose mačiau Goslar vaizdus, aikčiojau. Bet vistiek tyliai sau galvojau: „Pagražinta“. Tačiau, kai pati jame pabuvau, negalėjau patikėti – miestas kaip iš atviruko, kuriame vaikštai nuolat aikčiojant.

Į Harco kalnus važiavome pažinti jų ir pavaikščioti jais. Žiemą tai – puiki vieta slidinėti. Mes lankėmės vasarą. Pasirinkome ne miestelį kalnų papėdėje, o tai, kas labiausiai patiko akims. Ir tai buvo Goslar, vienas svarbiausių ir turtingiausių istorija Harco regiono miestų. Tik po kelionės supratau, kad būtent jis į prisiminimų kertelę nustūmė dieną kalnuose, o pats bujoja lyg šioj mano atmintyje lyg ten būčiau lankiusi vakar. Aš jums sakau – tikras širdadaužis.

Goslar. Turgaus aikštė

Goslar senamiestis nepaliko abejingais UNESCO atstovų. Todėl jis dabar pasaulio kultūros paveldo sąraše. Bet ne tik jis. Miesto pakraštyje veikęs kalnakasybos rajonas Rammelsberg taip pat. O tai – patikėkite manimi – antra labai svarbi priežastis, kodėl verta važiuoti į Goslar. Apie Rammelsberg vėliau. Dabar apie žavųjį miesto senamiestį.

Goslar

Fachverkinių namų ištisos gatvės

Jis, lyginant su Vilniaus senamiesčius, mažesnis tris kartus. Tačiau viename kvadratiniame kilometre talpina beveik 1500 fachverkinių pastatų iš 15 – 19 amžiaus Jie beveik visi yra išlikę iš tų laikų, tik, žinoma, atrestauruoti. Siauros gatvelės, akmenuotas grindinys ir fachwerkinė architektūra  ir, rodos, tu nebe 21 amžiuje.

Šią vietą prieš 1000 metų atrado karalius Henrikas I Paukštininkas. O jau po keliasdešimt metų, Goslar tapo viena svarbiausių Šventosios Romos imperijų miestų. Daugiau nei 200 metų čia rinkdavosi svarbiausi šalies valdovai ir jų patikėtiniai šalies likmo spręsti ir reikalų aptarti. Tai mena lyg šiol Goslare stovintys imperatoriaus rūmai.

Imperatoriaus rūmai. Kaiserpfalz

O kol buvo politikuojama, gyvenimas virė Turgaus aikštėje arba siauruose miesto gatvėse, vidiniuose kiemuose arba prie upelio Gose arba Shuhhof aikštėje (ši aikštė, beja, seniausia miesto aikštė) arba prie malūnų (iki šių dienų stovi 1000 metų skaičiuojantis malūnas).  Belieka tik įsivaizduoti ir leistis klaidžioti Goslar senamiesčio vingiais.

Vienas didžiausių muziejų  Vokietijoje – Rammelsberg
Tačiau turbūt pats tamsiausias ir juodžiausias Goslar gyvenimas virė pusvalandis kelio pėstute nuo miesto centro – Rammelsberge, kitaip

tariant, pačiame Rammelio kalne. Jame tūnojo, anot visų paskaičiavimų, beveik 27 milijonai tonų rūdos. Apie čia slypintį lobį žinota dar prieš 3000 metų. Per visus amžius ir tūkstantmečius ši vieta plėtėsi. Kai rūda 1988 metais baigėsi, vietiniai pasistengė, kad ši vieta neliktų pamiršta ir žinoma tik iš archyvų, bet gyventų savo gyvenimą ir toliau.  Šiandien tai – įspūdingas muziejus, kuriam, patariu, skirti visą dieną.

Rammelsbergo kalno viduje

Kas valandą – vis kita ekskursija į vis kitą plika akimi matomą ar nematomą Rammelsbergo vietą. Pakilti darbininkų liftu, susipažinti su rūdos perdirbimo procesu, pažinti labai sunkų darbininkų dalią ir jų kasdienybę, prisiliesti prie nebeveikiančių mašinų,

Geltonu mažu traukinuku darbininkai važiuodavo kasti rūdos. Dabar važiuoja turistai jų darbo vietų apžiūrėti.

įsėsti į darbininkus vežusį „Rolli-Mobil“ ir pajudėti į tamsą – 600 metrų gylyn į kalno vidų. O kai įspūdžių per daug – prisėsti, išgerti kavos ir toliau leistis į pažintinę kelionę po Rammelsbergo teritoriją. Jei lankysitės čia, nuoširdžiai rekomenduoju, ekskursiją į kalno gilumą.

Rammelsberge lankėmės, manydami, užtrukti daugiausiai porą valandų. Bet likome daugiau nei apžavėti. Su kiekviena ekskursija, su kiekvienu nauju atradimu, norėjosi šios vietos vis daugiau. Bet laukė kelionė namo.

O jums sakau: apsilankykite Goslare. Tikrai verta.

Nuotraukos iš asmeninio albumo ir http://www.rammelsberg.de

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s