Kodėl vokiečiai pamišę dėl detektyvų?

Vokiečiai labai mėgsta kriminalines istorijas. Tačiau jie neturi „penktojo puslapio“ dienraščiuose ar atskiro kriminalinių naujienų vedėjo žiniose. Bet jie garantuoja kriminalinių romanų autorių finansinį saugumą, televizijos dėl žiūrovų prime-time laiką pildo detektyviniais filmais ir trileriais, o klausiamiausiųjų viršūnėse tvirtai laikosi tikras kriminalines  istorijas pančiojančios tinklalaidės. Tad kodėl vokiečius taip žavi kriminalinis turinys?

Kriminaliniai fenomenai

Kad nebūtų per daug painiavos, kriminalais šiame straipsnyje vadinsiu detektyvus ir kriminalinius trilerius, filmus ir tinklalaides. Apie vieną didžiausių televizinių fenomenų  Vokietijoje jau esu rašiusi, tai – 50 metų kuriamas  serialas „Tatort“. Kiekvieną sekmadienį vis kitame Vokietijoje mieste skirtingi prokurorai ir detektyvai narplioja kriminalinę istoriją. O kartu su jais ir iki 12 milijonų žiūrovų. Lietuviams žinomi „Alte“ ir „Kobra“ vokiečiams, galima sakyti, jau nebežinomi. Tačiau užtat jie turi eilę kitų kriminalinių serialų. Gal netgi per daug. Kaip viena vokiečių dienraščio „Faz“ žurnalistė gerai apibūdino: daugiau nei jogurto rūšių parduotuvių lentynose.

Būna vakarų, kad įsijungus televizorių, teks rinktis filmą tik iš kriminalinių istorijų. Lieki arba jungiesi „Netflixą“.

Vokietijoje knygynuose dažniausiai tuštėja įtampą keliančių ir į nesaugų pasaulį nukeliančių knygų lentynos. Daugiau nei pusė parduodamų knygų šalyje sudaro detektyvai ir trileriai. Viename interviu vienas populiariausių detektyvų rašytojas Wolfgang Haas pats stebėjosi: Vokietija išgyvena šiuo metu vieną taikiausių savo istorijos etapų. Tačiau televizorių ekranuose ir knygynuose dominuoja mirtys ir žudynės.

Kodėl?

Emocijos, įtampa ir pati istorija, tai yra tai, kas atima kvapą, sustabdo laiką ir suaštrina norą istoriją perskaityti ar pasižiūrėti iki galo. Kiekviename iš mūsų – taip sako psichologai – yra šiek tiek noro gerai baimės porcijai. O šis pasotinamas per detektyvines istorijas. Jas skaityti saugioje aplinkoje ant sofos leidžia nuraminti savąsias baimes. Ir žinoti, kad pačiam, kaip skaitytojui, nieko nenutiks. Nes esi tik istorijos stebėtojas.
Įdomu tai (tai dr.Dalios Satkauskytės mintis interviu „Bernardinuose“), kad detektyvinė literatūra geriausiai klesti palyginti saugiose visuomenėse, o nebūtinai  tose, kur didelis nusikalstamumas.

Ko galima pasimokyti iš vokiečių?

Per 10 mano gyvenimo metų Vokietijoje šis kriminalinis fenomenas manęs vis neįtraukė. Likau ištikima skaitytam ir matytam Šerlokui Holmsui. Iki tol, kol neatsirado podkastai. Bičiulių rate giriama savaitraščio „Zeit“ tinklalaidė „Verbrecher“ (liet. „Nusikaltėlis“) tapo ir mano mėgstamiausia tinklalaide. Kas dvi savaites ji nagrinėja tikrus jau įvykusius kriminalinius įvykius: išspręstus ir neišspręstus, mįslingus, žadą atimančius  ar neteisingai apkaltintų žmonių istorijas. Visos istorijos skirtingos. Toli gražu ne tik žudymai ar vagystės. Neužstojant, bet ir dažnai nesmerkiant nusikaltėlių.

 Kaip viena iš laidų vedėjų sako: „Ši laida leidžia pažvelgti į žmogaus sielą“.

Žurnalistams rūpi abi pusės: pasidomi, kodėl nusikaltimas buvo padarytas ir kas slypi nusikaltėlio ir/arba aukos biografijoje. Nepaprastai įdomus ir akiratį praplečiantis podkastas. Pasigendu tokio turinio lietuviškoje žiniasklaidos padangėje – žmogiškosios pusės net ir tokiose nemaloniose kriminalinėse temose.

Podkastas taip pralenkė visų, o ypač kūrėjų, lūkesčius, kad jis nuo pat gyvavimo pradžios tvirtai laikosi klausomiausiųjų tinklalaidžių topuose. O kartu paskatino ir kitus kurti panašų turinį. Šiems podkastams taip pat gerai sekasi – klausytojų trūkumu ir jie nesiskundžia. Tik dar vienas įrodymas: vokiečiai tikrai labai mėgsta kriminalinį turinį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s