Kas sieja Vinetu ir šikšnosparnius?

Jis – turbūt žinomiausias indėnas. Gimė jis ne tolimosiose laukinėse prerijose, bet vokiečio rašytojo Karl May galvoje. Vinetu – toks šio išgalvoto laukinių Vakarų didvyrio vardas. Ir žino jį kone kiekvienas, net jei jo nuotykių niekada neskaitė. Už jo didvyriškumą ir jo galią įveikti blogį net pats rašytojas turėtų jam (ir sau už idėją) padėkoti. Vinetu nuotykių dėka Karl May tapo labiausiai skaitomu visų laikų vokiečių rašytoju visame pasaulyje. O štai niekam nežinomas nedidelis Šiaurės Vokietijos miestą Bad Segeberg šiandien galima vadinti laukinių Vakarų sostine. Jau beveik 70 metų vasaromis čia atgyja Vinetu personažas kalno papėdės arenoje. Skaityti toliau

Reklama

Vokiečiai čia atostogauti dievina, bet gyventi nenori

Šaltinis: TMV. Autorius: Roth

Šis Vokietijos regionas man primena Lietuvą. Tiek istorija, tiek landšaftu. Niekad nesiveržiau keliauti po šią šiaurinę šalies žemę. Maniau, kas mane gali čia nustebinti. Tačiau labai klydau. Keturios dienos keliaujant po Meklenburgo-Pomeranijos (vok. Mecklenburg-Vorpormmern) dvarus, jų jaukias kavinaites, pažintis su vietiniais idealistais, kūrėjais ir menininkais, iškeitusius didmiesčio triukšmą į ramybės paiešką, mane nuoširdžiai nustebino ir pakeitė mano nuomonę.

Šaltinis: TMV, autorius: Läufer

Vokietijoje šį regioną galima vadinti Baltijos jūros pakrantės karaliumi. Sunervinusį kaimyną, kuris taip pat paplūdimyje gaudo saulės spindulius, bet dėl kokių nors priežasčių supykdžiusį šalia gultinį,  čia galima drąsiai pasiųsti labai toli. Jis vistiek liks prie jūros. Meklenburgo-Pomeranijos žemė turi beveik 2000 kilometrų pakrantės. O taip pat beveik 2000 ežerų ir 26 tūkstančius upių bei upelių. Rojus žvejams, mėgstantiems vandens sportą ir ieškantiems ramybės. Akivaizdu, kad tai yra tai, ko ieško vokiečiai. Jau kelerius metus iš eilės jie mieliau atostogoms renkasi lygumų ir vandenų Meklenburgo-Pomeranijos kraštą nei didingąją kalnuotąją Bavariją. Skaityti toliau

Liubekas. Ne tik marcipanų ir Hanzos miestas

Liubeko rotušė

Liubekas turi tikrai kuo pasigirti. Šis miestas visada priskiriamas prie gražiausių Vokietijos miestų. Jo kalėdinės mugės visada atsiduria įspūdingiausių vokiškų kalėdinių mugių penketuke. O miesto rotušė laikoma vieną gražiausių Vokietijoje. Tai tikrai dar ne viskas. Tokių iausių miestas turi kur kas daugiau. Rodos, gyventojai dėl tokių epitetų nosį galėtų tikrai riesti. Tačiau jie kuklūs, gal dėlto, kad jų miestas ilgą laiką garsėjo kaip skęstantis skolose. Bet argi tai rūpi turistui, kai miestas savo paveldu nesitveria kailyje nustebinti kiekvieną savo svečią.

Skaityti toliau

Altes Land. Obuolių skinti ant Elbės kranto

Kur pažvelgsi, visur balta – ši citata iš S. Nėries “Senelės pasaka” tinka ne tik žiemai aprašyti, bet didžiausiam Šiaurės Europoje sodui, įsikūrusiam Hamburgo pašonėje. Tiesa, tik tada, kai baltai pražysta obelų žiedai, ir, žinoma, jei oras nekrečia pokštų. Tai būna gegužės mėnesį. 170 kvadratinių kilometrų plote įsikūrę sodai vadinami Altes Land ir turistus traukia visus metus. Smagiausia čia su dviračiais.

Skaityti toliau

Mažų miestelių didelės istorijos. Lüneburg – miestas ant druskos

img_20161009_170323Kai mano draugė ištarė TAIP savo išrinktajam jaukiuose istoriniuose Liuneburgo santuokų rūmuose, juos sutuokęs valdininkas į bendrą gyvenimo kelią įdavė mažą druskos ryšulėlį. „Tik nemanykite, kad aš jums linkiu sūrių gyvenimo akimirkų“, šypsodamasis perspėjo vyras. „Druska šiame mieste – sėkmės ir turtų simbolis“. Ir, žinoma, jis nemelavo.

Skaityti toliau

Septynių ežerų ir pasakų pilies miestas – Schwerin (Švėrynas)

Ne tik dėl didžiųjų miestų verta lankytis Vokietijoje. Jei lankotės (ar gyvenate 🙂 ) šioje šalyje, neaplenkite ir mažų miestelių bei miestų. Dažnai jiems užtenka vos vienos dienos, ir lygiai taip pat gali priversti aikčioti kaip ir didmiesčių grožybės. Bent jau mane tai tikrai 🙂

ippDažnai Vokietijos miestų topuose, o Šiaurės Vokietijos TOP 10 tai tikrai rasite paminėtą Schwerin (Mecklenburg-Vorpormmern žemė). Skamba kaip Žvėrynas, ir jūs nepatikėsite, iš tiesų, šio miesto pavadinimas kilęs iš senosios lenkų kalbos zver, ką ir reiškia žvėris. Juokas juokais, nors žvėrys ten ir nesigano gatvėse, tačiau galima apsilankyti Švėryno zoologijos sode. Aš iki ten nenukulniavau. Tačiau iš to ką mačiau net ne per vieną dieną, o per pusę, galiu pasakyti, man tai žvėriškai gražus miestas tas Švėrynas.

Visokių nuomonių man teko girdėti apie jį. Kai kurie sako, kad tai per daug „švarus“ miestas, mat Švėryno centras naujai renovuotas. Mano bičiulis, vaikščiodamas senamiesčio gatvėmis, net kelis kartus pakartojo, koks tai šviesus miestas. Ir, žinote, aš jam labai pritariu. Gali būti, kad tą dieną lepinanti rudens saulė pridavė Švėrynui šviesumo, tačiau, jeigu lygintumėm su kitų  Šiaurės Vokietijos miestų tamsiai raudonų klinkerio plytų architektūra, čia vyrauja kone tik pastelinės spalvos.  Skaityti toliau