PoSt arba laiškai iš Vokietijos. Rankų darbo tapetų kūrėja

Šią idėja brandinau ilgai. Beveik tiek pat ieškojau jai tinkamo pavadinimo. Radau. Kaip ir nesunkiai radau pirmąjį žmogų, kurį pristatau mano naujos formos – video – pasakojimuose. Vaizdinių istorijų buvau tikrai labai pasiilgusi. Todėl sugalvojau priežastį, kodėl turiu filmuoti. Man visada norėjosi (ir norisi) pasakoti ir apie mano sutiktus įdomius žmones. Tokias istorijas mano televizijos žurnalistės siela geriausiai mato vaizdais. Ir trokšta šia forma dalintis su kitais.

PoSt kaip Portraits and StoriesArba paštas. Man lietuviškai gražiau skambėtų laiškai. Anglišką variantą pasirinkau neatsitiktinai. Jis suprantamas ir vokiečiams, o ir žodžių žaismas su pirmosiomis raidėmis pavyko. Mano pasakojimų herojai kalbės originalo kalba, todėl pasakojimus gali žiūrėti ir vokiečiai. O nesuprantantiems vokiečių – lietuviški subtitrai.

Taigi, su jauduliu pristatau – Susanne Thurn, rankų darbo tapetų kūrėją.

Reklama

Pabaltijo universitetas Hamburge gimė iš alkio laisvei ir mokslui

Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas, buvo vieta žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių lietuvių vieta. Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat. Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau be problemų plačiai durys buvo atvertos į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų ir universitetų autoditorijas. Skaityti toliau

Altes Land. Obuolių skinti ant Elbės kranto

Kur pažvelgsi, visur balta – ši citata iš S. Nėries “Senelės pasaka” tinka ne tik žiemai aprašyti, bet didžiausiam Šiaurės Europoje sodui, įsikūrusiam Hamburgo pašonėje. Tiesa, tik tada, kai baltai pražysta obelų žiedai, ir, žinoma, jei oras nekrečia pokštų. Tai būna gegužės mėnesį. 170 kvadratinių kilometrų plote įsikūrę sodai vadinami Altes Land ir turistus traukia visus metus. Smagiausia čia su dviračiais.

Skaityti toliau

Hamburgo Elbės filharmonija – prabanga, prieinama visiems

Nuotr. Martin Schulz

Apie Elbės filharmoniją rašiau “Lietuvos ryto“ priedui “Rytai Vakarai“, savo pasakojimu dalijuosi ir su jumis.

Hamburgo dienraščiai tą dieną didikavo savo puslapius šiam įvykiui. Miesto radijos stotys ir televizijos laidos kalbėjo kelias savaites prieš didįjį vakarą tik apie tai – apie naujosios Hamburgo koncertų salės – Elbės filharmonijos atidarymą. O kai metropolitene 70-metė dama savo išmaniajame telefone stebėjo visiems girdint tiesioginę Elbės filharmonijos atidarymo koncerto transliaciją, net didžiausiam skeptikui įrodė – tai neeilinis įvykis Hamburgo istorijoje. Skaityti toliau

Hamburgas benamių keliais

img_20160925_165637Šiandien nusipirkau benamių pardavinėjamą mėnesinį laikraštį „Hinz&Kunst“. Po ilgo laiko. Sunkiai nusakomo amžiaus (sakyčiau apie 50 metų), nedidelio ūgio, tvarkingas vyrukas, kuris kasdien stovi mano lankomojoje maisto prekių parduotuvėje, kiekvieną kartą mandagiai pasisveikina su manimi, vos man įžengus pro duris. Tą jis daro su visais. Jo akcentas išduoda, kad jis ne vietinis. Greičiausiai iš Rytų Europos. Gal net iš Lietuvos. Nežinau. Laikraščio jis niekam nesiūlo. Tik kantriai laukia, kol kas prieis ir jį įsigys. Kaina – 2,20 EUR. Pusė sumos atitenka jam, kita – redakcijai. O vos išėjus iš parduotuvės išgirstu kažką šūkaujant lietuviškai.

Skaityti toliau

Koncertas mano svetainėje

Kai mamai papasakojau, kad savo bute organizuoju koncertą, mama tik atsiduso ir paklausė: „Ir kaip tau šauna tokios idėjos?“ 🙂 Iš tiesų ne man šovė ši mintis, aš tiesiog tame procese dalyvavau, nes labai žaviuosi šia idėja! Mintis, kad internetinėje svetainėje www.sofaconcerts.org registruojasi muzikantai ir butų šeimininkai, kurie įsivaizduoja koncertą savo salione, priklauso dviems jaunoms merginoms. Ir nors ši platforma dar nė pusmečio neegzistuoja, jau sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir scenos naujokų dėmesio. Tiesa, kur kas mažiau yra norinčiųjų įsileisti koncertą į savo namus. Tačiau džiaugiuosi, kad aš esu iš tų, kurie tai padarė ir labai tuo džiaugiasi 🙂

Tiesa, kai pirmą kartą apie tai išgirdau, pamaniau: „Tik ne mano bute“. Tačiau „Ne“ fazė truko lygiai valandą 🙂 Kuo labiau apie tai galvojau, tuo labiau man ta mintis patiko. Ir tapo tokia jauki ir kartu tokia crazy, kad kito kelio nebeliko – tik užsiregistruoti 🙂

Kaip viskas vyksta? Butų šeimininkai užsiregistruoja, įdeda savo kambario nuotraukas, nurodo, kiek telpa žmonių jame, koks muzikos stilius pageidaujamas ir laukia, kada į pašto dėžutę pasibels muzikantas. Arba galima daryti atvirkščiai – pačiam ieškoti toje svetainėje dainininkų ir kviestis į svečius. Dainininkai, kaip ir butų šeimininkai, yra išsibarstę po visą Vokietiją, todėl jei muzikantas įveikia porą šimtų kilometrų, tobula, jei jam pasiūloma nakvynė. Čia beveik kaip garsioji platforma couchsurfing.

Josepg Myers koncertas mano svetainėje

Josepg Myers koncertas mano svetainėje

Aš pasakiau TAIP man parašiusiam Joseph Myers iš Osnabriuko. Man patiko jo muzika ir įsivaizdavau ją skambančią mano bute. Suderinom datą ir su didžiuliu nekantrumu laukiau TOS dienos. Į koncertą pakviesti draugai (kviečiau 30, atėjo 20) buvo labai sužavėti idėjos ir lygiai taip pat laukė koncerto netikėtoje vietoje. Kaimynus perspėjau – jie tik pakraipė galvas, ką pagalvojo, tai nežinau 🙂 Pamaniau, kad neblogas būdas taip su kaimynais susidraugauti, jei jie pasirodo koncerte. Arba susipykti, jei nieko nesakai 🙂 Maniškiai nepasirodė, nors vietos dar tikrai būtų buvę.

Koncerto dieną tiek Joseph, tiek aš labai jaudinomės. Net nežinia, kas labiau. Man labai rūpėjo, kaip viskas praeis, ar mano svečiai liks patenkinti, o jis dėl TOS ypatingos kamerinės, intymios aplinkos.

Pradėjęs koncertą, jis savo jaudulio net neslėpė: „Aš jaudinuosi labiau nei būdamas scenoje.

Svečiai sofos koncerte

Svečiai sofos koncerte

Ten galiu pasislėpti už mikrofono, čia jo nėra, ir jaučiuosi tarsi stovėčiau nuogas prieš jus“. Ir iš tiesų, sofos koncerto stebuklas įvyko. Be galo jauku, be galo intymu, ypatingai asmeniškai – dainos svetainėje skamba tikrai kitaip. Rodos, muzika paliečia kiekvieną. Tą minutę atmosferoje tvyrojo tik nuoširdumas: iš muzikanto ir iš svečių. Tik aš visą tą laiką stebėdama draugus ir matydama dainuojantį Joseph‘ą niekaip negalėjau patikėti, kad tai vyksta mano bute 🙂

Po koncerto per svečius keliauja skrybėlė, į kurią kiekvienas įmeta auką, kuri priklauso muzikantui.

Likti abejingam tokiam koncertui tiesiog neįmanoma. Ir aš tai mačiau. Vienas bičiulis net pasakė: „Buvo momentų, kai kūnu ir šiurpuliukai lakstė“.

Žinau, kad dar vienas koncertas mano bute tikrai bus. Tačiau organizuosiu rudenį, kad nesupykčiau su kaimynais, ir kad draugams tokie koncertai netaptų kasdienybe 🙂

Tik Hamburge: muziejai ir kitos lankytinos vietos

Žinoma, esu įsitikinusi, kad Hamburgas, kaip ir kiekvienas miestas, didžiuojasi visais savo muziejais ir galerijomis, tačiau, kai kurie jų – vienetiniai, kai kurie – išskirtiniai, o dar kiti – rikiuojasi pačių pačiausių sąraše.

Tad jei lankotės Hamburge, aplankyti reikėtų bent vieną iš šitame sąraše paminėtų muziejų ir objektų, o jei gyvenate šiame mieste – nepykite, brangieji – pamatyti reikėtų visus. Tai galioja, deja, ir man.

Skaityti toliau