Jei uostamiestis Hamburgas vartai į pasaulį, tai Brėmenas – vartai į kosmosą. Tai tikrai neišgalvoti faktai. Pasirodo, Brėmenas ne tik garsus savo Brėmeno muzikantais. Šis Vilniaus dydžio miestas jau seniai viena svarbiausių aviacijos ir astronautikos vietų visame pasaulyje. 140 aviacinių įmonių, per 20 tyrimų institutų, o šiemet į šį miestą susirinks ir viso pasaulio astronautikos profesionalai į didžiausią pasaulinį kongresą, vyksiantį spalio mėnesį. Skamba viskas kosmiškai. Tačiau suprasti šį tolimą ir paslaptingą pasaulį gali kiekvienas iš arti. Pabandžiau ir aš.
Pradėti galima nuo įspūdingo interaktyvaus muziejaus Universum. Žadą užima jau pats pastatas, primenantis erdvėlaivį, nuskraidinantį kažkur į kitas planetas. Kaip gaminamos raketos, kas vyksta kosmose, į šiuos klausimus mirtingiesiems atsako ne tik lėktuvus statančios firmos AIRBUS filialo atstovai.
Laisvojo kritimo tyrimai
Važiuojant į Brėmeno universitetinę miesto dalį iš tolo pradeda mojuoti liesas 146 metrų aukščio bokštas. Man jis priminė raketą. Čia veržiasi viso pasaulio mokslininkai. Tai – Fallturm. Sunku rasti tinkamą trumpą lietuvišką 
vertinį, bet tai yra bokštas, suteikiantis galimybę daryti laisvojo kritimo eksperimentus ir tyrimus. Už baltų bokšto sienų slepiasi 120 metrų ilgio vamzdis. Ir tai yra didžiausia tokia labaratorija visoje Europoje. Tą dieną, kai lankiausi, trys mokslininkai iš Rusijos vykdė savo eksperimentą. Dėl 9,3 sekundžių, kurių šiuose moksliniuos tyrimuose nepaprastai daug (nes ne visur yra tokios galimybės, paprastai būna kur kas mažiau laiko), jie praleido visą mėnesį vien tik Brėmene. Nedidelėje patalpoje, prikabintoje ekranų, kuriuose matyti visos svarbiausios vamzdžio vietos, sėdėjo mokslininkai ir vietiniai inžinieriai. Po mokslininkų duodamo signalo go, inžinieriai spaudžia svarbų mygtuką, ir tik spėk stebėti, kas čia vyksta. Net mirkčioti bijojau, kad tik sugebėčiau kažką pamatyti. Nespėjus susivokti, rusų mokslininkai jau kukliai džiūgavo: panašu, kad eksperimentas pavyko. Bet ar tikrai, sužinos, kai detaliai išstudijuos visą 9,3 s medžiagą.
Geltonos formos vamzdį gali kiekvienas pamatyti. Svarbiausia, nebijoti aukščio. O pūčiant stipresniam vėjui, galima manyti, kad šis siūbuoja. Tačiau tai netiesa. Pasirodo, siūbuoja išorinė pastato dalis. Dėl to ši vieta mokslininkams tokia svarbi. Net didžiausi vėjai tyrimams įtakos neturi.
Kur gaminami satelitai
Visai šalia Fallturm dar viena kosminė erdvė, kurioje galima apsilankyti. DLR arba Vokietijos aviacijos ir astronautikos centras. Nuoširdžiai, žvalgantis po jų labaratorijas, pasijutau esanti lyg fantastiniame filme. Čia buvo sukurtas satelitas, stebintis erdvėlaivių eismą kosmose. Čia vyksta eksperimentai, padedantys suprasti kometas, asteroidus ar Marsą, tiria ir ieško sprendimų, kaip, pavyzdžiui, pasibaigus degalams, į raketos baką paduoti naujų degalų.
Mums pasisekė: vienoje labaratorijoje (žinoma, pro langus ir paslėptais fotoaparatais) stebėjome satelito Eucropis parengimo darbus. Mokslininkai, pasislėpę po baltais chalatais, kepurėmis, kaukėmis – ginkdie jokio sutepimo ir jokios dulkės. Tik akys matyti. Net rankas baltos pirštinės slepia. Šio satelito užduotis – patikrinti, ar Marse gali augti pomidorai. Tačiau, kol tai paaiškės, oi, dar kiek užtruks (kaip mokslininkams pavydžiu jų kantrybės!). Satelitas bus paleistas rugpjūtį. Kol pasieks Marsą, mes jau būsime įžengę į Naujuosius Metus. Mat jo kelionė trunka 6 mėnesius. O tada lauksime žinių. Būtų smagu, jei jos būtų teigiamos. Tuomet ne taip būtų gaila 25 milijonų eurų, skirtų šiam eksperimentui.
DLR turi ir atskirą skyrių, skirtą moksleiviams. Su eksperimentais, tyrimais, bandymais. Įdomiausia tai, kad ji – nemokama. Nemokama ji net ir užsienio moksleivių grupėms. Ekskursijos po DLR vyksta ir anglų kalba. Tik labai svarbu, laiku užsiregistruoti, nes jos vyksta retai ir vietos greitai ištirpsta.
Beveik tiesiogine prasme, tai buvo patirtis perkelianti į kitą pasaulį. Jei būsite Brėmene, pakilkite į kosmosą ir jūs.
Atrasti Vokietiją 